"Iki mirties numirti reik,
Kitaip nebus tam laiko, -
byloja knygų išmintis.
Kaip nesusiruošusiam išeit,
Kiek daug darbelių čia sulaiko,
Kaip gera būt, kokia rimtis,
Apglėbus sielą lepią taip nuteikia:
Anksti kepurę dėtis ant galvos,
Keleivio lazdą į rankas paimt
Ir nepamiršt į krepšį kelionėn įsidėt
Namelių kvapą, draugo veidą
Ir žodį šiltą, kuris kelionėje aidės
Kaip ilgesys neblėstančios žvaigždės
Iš marmuro tylios erdvės,
Jau amžina riba atskirtas.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-10-02 17:55:34
Tik nerimauja
Traukinys -
Vis ūkteli,
Vis ūkteli.
Tarsi laikas, primindamas mūsų laikinumą...
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-10-05 22:08:42
Tikrai gražios, taurios ir prasmingos eilės.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2009-10-03 13:37:39
Neišvengiamybė - išėjimas kiekvienos dienos...
bet ir prie žodžio su draugu prisėsti reikia, netgi būtina!
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-10-03 15:50:51
"Iki mirties numirti reik,
Kitaip nebus tam laiko, -
byloja knygų išmintis.
Kaip nesusiruošusiam išeit,
Kiek daug darbelių čia sulaiko,
Kaip gera būt, kokia rimtis,
Apglėbus sielą lepią taip nuteikia:
Anksti kepurę dėtis ant galvos,
Keleivio lazdą į rankas paimt
Ir nepamiršt į krepšį kelionėn įsidėt
Namelių kvapą, draugo veidą
Ir žodį šiltą, kuris kelionėje aidės
Kaip ilgesys neblėstančios žvaigždės
Iš marmuro tylios erdvės,
Jau amžina riba atskirtas.