Skausmingas ir sukrečiantis. NIekas negali nustatyti ir suprasti kito žmogaus skausmo nei jis pats, nes pasauly tiek daug abejingumo ir nesusikalbėjimų, kad visą gyvenimą galima su sieną prakalbėti. Aš tokiam žmogui nieko gero negalėčiau linkėti, nes tas kas skaudina tėra šiukšlė ir vertas būt savartyne, nes žmonių jausmai ne žaislai, kad kada nori pažaidi, o nereikia meti. Suprantu aš viską ir nuoširdžiai linkiu tikro mylinčio žmogaus jūsų kelyje. Bus dar tas žmogus, juk dažnai kas gero ateina taip nelauktai, nes mes bunam nusivilę ir to nesitikim net...

skaitau šį liūdesį ir galvoju , kaip graudu tam, kuris myli mane .... be atsako :( /juk esame labai mylimos/

todėl,kad mano meilė vienpusė-aš rašau apie mylimo vestuves....kai ji bus kitokia-eilės bus kitokios.

didi meilė mažyte dėmele...

O kodėl jausmai visuomet turi būti melancholiški? Negi pasaulis nieko kito nebejaučia? Na taip, eilėraštis geras, raiškus. Tačiau apie niūrumą, atrodo, lengviau kalbėti, nei apie ką šviesiai gyvo...

...žavingos...perpintos Ilgesiu eilės...