← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/35780

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-09-07 21:45:00

pagavai? - nebarstyk ;)

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2009-09-06 20:59:48

tikėjimas saujoje- tai labai daug

Vartotojas (-a): Ferrfrost

Sukurta: 2009-09-04 15:16:28

Subtilumas ir taurumas šiame kūrinyje slypi. Nuostabus darbas. Man patinka tai kas prasminga, o čia tai radau

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-09-04 08:34:13

Subtilus ryšys pajaustas, tarsi paduodant svetimam ranką, kai tyliai nesusikalbama, galbūt, net prasilenkiama... ir vis tik - "nes taip reikia"... žvengia tyla... aitriai skaudi dėl nenuoširdumo...
Bet mėtomis barsto/kvėpina - gaivina tiek, kiek savy turi atlaidumo, tikėjimo...
Ypač patiko tas vaizdinys:)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-09-03 16:29:08

...emocingas...veržlus ir viltingas...patiko...

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2009-09-03 16:14:46

Gan įdomūs išsireiškimai: lėtapėdis pasikreipimas (lėtapėdiškas), "kvėpina tvaiko nerimstantį nerimą" - "nerimstantį " neberašytčiau, nes yra "nerimas" Pabaigoj atsisakyčiau arba "sveikina", arba "pasveikintas" Šiaip - nuoširdus ir jausmingas.

Anonimas

Sukurta: 2009-09-03 16:02:04

„mėtomis barsto“ ir „būki pasveikintas / likęs / saujon pabiręs // tikėjime“ už šitų vietų užstrigau. Viena iki skausmo nuoširdi, kita verta mąstymo. Gal ir patylėsiu... Pamąstysiu...

Vartotojas (-a): saulyteinspain

Sukurta: 2009-09-03 15:20:59

Nuostabios eilės. Paskaičiau daugiau nei kartelį... ;)

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2009-09-03 14:58:18

Mėtos savo kvapu švelnina sprangius trupinius. Liūdnas ir skaudus kūrinys.

Anonimas

Sukurta: 2009-09-03 14:22:26

Perskaičiau ir susimąsčiau. Išgrynintos mintys. Patiko:)