← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/35486

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-08-25 07:42:45

Perteikta jausminė būsena, tik (pasikartosiu) aštuntojoje eilutėje paskutinis žodis prašosi pakeičiamas kiek subtilesniu žodžiu:)

Vartotojas (-a): Ferrfrost

Sukurta: 2009-08-24 14:23:15

Skausmingas ir gražus. Man tai jau poezija. Ger raiška, viska atvirai bet nebanaliai išsakyti. Nuoširdus. Imu pas save, nes tai man artima.

Anonimas

Sukurta: 2009-08-24 12:23:42

Labai gražus kūrinys.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-08-24 12:08:03

Žinojimas, kad būsenos irgi laikinos, tas susiliejimas su saulėlydžiu stebuklingai apramina, kai einu iš savęs dangiškon mintin .
Betarpiškai gražiai būsenos momentas apsakytas.

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2009-08-24 11:39:33

aga,verkti saulėlydžiu-originalu.
:)

Anonimas

Sukurta: 2009-08-24 10:57:35

Labai tiesiogiai surašėte arba gana tiesmukiškai atkūrėte jauseną, manau, kad būna akimirkų, kai tiesiog norisi rašyti taip, tarsi pirštu prikišamai kitam parodyti, jei jau negirdi:) bet to reiktų vengti:)
bet štai:
"kūnas bejausmis
verkiu
saulėlydžiu
be skausmo
išsišlakstęs" - žymi atvirumo momentą, kuris skaitytoją jaudina...

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2009-08-24 10:47:20

Aš aštuntos eilutės ketvirtam žodžiui ieškočiau pakaitalo - man jis krinta iš konteksto.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2009-08-24 10:32:32

Autorius giliai, kaip visada. Tik šįkart dar ir graudžiai. Ką begaliu pasakyti - nuostabios mintys. Tik kiek neišgryninta, per daug žodžių. Bet širdy nusistovi ir išsigryninna savaime :)