← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/35446

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-08-30 02:21:37

Haha, dainuojamoji poezija čia jau išeitų laisvai. Labai labai labai labai gražus kūrinys!

Vartotojas (-a): nordas

Sukurta: 2009-08-22 02:18:52

Niekaip nesuprantu, ar skaičiau nes nesuprantu, ar nesuprantu. Bandysiu perskaityt rytoj.

Anonimas

Sukurta: 2009-08-21 23:11:14

itin daug drąsos reikia turėti, Mirties mintimi save priartinant prie filosofinės savižudybės, permetus per pečius juodą vėliavą, odę Jai, vienintelei, sudainuoti. Jėga.

Anonimas

Sukurta: 2009-08-21 22:51:21

Tu ateini visada nelaukta, tu visada ir laimi – taip drąsiai teigti nereikėtų, šias mintis galima ir paneigti (dėl pirmosios: kenčiantis žmogus jos laukia, prašosi; antrosios: klinikinė mirtis, koma)

Su kažkokia dirbtina patetika. Patiko vieta apie ištikimybę. Pabaiga visiškai nenatūrali. Taip, kalbant apie mirtį taip ir girdi galvoj: škac, mirtie, visados škac. Bet čia lyg pritempta prie Šaltenio kūrinio.
Vidutiniškai.

Anonimas

Sukurta: 2009-08-21 22:50:22

neprisižadėk "ant visados", o tai, kai prispirs - neatsižegnosi :)