Nesu kokia nors i6skirtinė mokytoja. Tiesiog stengiuosi palikti pėdsaką . Kaip sekasi - tegul vertina kiti.
Esu tikra dzūkė. Galiu padzūkuoti :

Ateis in mano tėviškį rugsėjis
Siauru, duobėtu kaimo kelaliu.
Atlėkis linksmas pataikūnas vėjas
Prikrės jam raudonšonių obuolių.

Ateis in mano tėviškį rugsėjis,
In klasį kvepiancių vaikus sušauks.
Ir kap tas geras, rūpescingas tėvas
Iš knygų cykiai ims ir jų paklaus.

Ateis in mano tėviškį rugsėjis.
Priims jau grūdus žamė paruošta.
Tai rankis, mokytojau, naujai sėjai,
Kad gerumu žydėt mūs Lietuva.

Va, ir padzūkavau. O dėl pirmos eilutės - tai noras suaktualinti rugsėjo atėjimą - juk kartojimas, kaip žinote, tokį efektą duoda.

su patosu , bet be jausmo

Norėčiau būti tokia mokytoja kaip Jūs.

Šįkart negeras tas pirmos eilutės kartojimas.

nuo pat pradžių jau aišku kad autorė mokytoja
va jei esat dzūkė tai geriau padzūkuokit apie tuos grūdus ir dirvas

Ėmė ir "pasijautė" man, kad jau tikrai ruduo ant nosies.

Pataikūnas vėjas >> klišė.

Patiko.