← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/35197

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2009-08-12 21:44:47

Uj. IMU.

Anonimas

Sukurta: 2009-08-12 20:12:09

Kiekvienas žodis, posmas atskirai skambėtų pakankamai šaltai. O į vieną skrynelę sudėjus...

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2009-08-12 17:31:32

Gailėję švelnumo gyvam, atiduodam jį tada, kai jau nebereikia...

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2009-08-12 15:42:40

Deja pritariu, ko nemėgstu tai nemėgstu, darželių kapuose, man visada graudu žiūrėti į puokštes vainikus, atsisveikinimus, o svarbiausia visa ko DIRBTINUMĄ. Dulantis ir miręs kūnas tampa net verslu, nesuprantu ir tiek šio laikmečio, nesuprantu, jis šaltas, netikras, gal kaip dirbtinės gėlės, o gal ir netikrų užuojautų, ar ašarų, nežinau....Palietė.

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2009-08-12 13:59:05

Užkasame laikinumą, apipildami jį gėlėmis, kam jam jos? O esmė žvelgia iš amžinybės, laikinumui niekaip nepasiekiamos. Dirbtinas švelnumas, dirbtinos laiduotuvės(o gal verslas?)...Juk bažnyčioje
apeigos bekūniui vardui, taupiant laiką net keliems ar keliasdešimt atliekamos...O tikra ir apčiuopiama kauburėlis kalnelyje... vieta, kur dūla laikinumas. O modernioji, pamišta senatvė valdiškuose nameliuose ar kurčiuose vienkiemiuose kaip išmaldos sulaukianti tariamo švelnumo...
Viskas šiame Jūsų kūrinyje esminga ir tikroviška, skaudžiai gnybtelėjo...Tolstame, svetimėjame atlikdami pareigą, dangstomės vaiduoklišku laiko skubėjimu...