Visai įdomu pradėjęs galvojau bus koks emo marmalas ,bet tikrai įdomiai ir tvarkingai aprašyta. Taip ir toliau.
Anonimas
Sukurta:
2009-07-24 18:26:36
„Infarktą įvarysi“ – lietuviškas posakis. Nereikėtų jo vartoti tokiame kūrinyje, kur veikia Konstantinas ir Glorija (vardai tikrai kalba ne apie Lietuvą).
„eidamas namo po darbo“ – keistai nuskamba. Lyg Konstantinas dirbtų kokį valstybinį darbą nuo 8 iki 5. O jis juk piktasis išradėjas! Jam taip dirbti turėtų būti žema:-)
„veidą nudažo raudoni“ – argi mirusios moka raudonuoti? Juk širdis sustojus, vadinasi ir kraujas nebevarinėjamas...
„Slėpdamasis, kad mūsų nepastebėtų, nunešiau tave į prie bažnyčios ir kapinaičių esantį kriptų rūsį, paslėpiau tave sename karste, nes žinojau, kad jis niekam nerūpės ir tu ten galėsi laikinai ramiai gulėti, apipilta konservavimo skysčio, kuris, suveikęs per tam tikrą laiką, tave ir prikėlė.“ – tai VIENAS sakinys. Niekada nesakykit vienu sakiniu to, ką galima pasakyti dviem. O čia net 3 ar 4 išeitų...
Dėl skyrybos. Dviejų žmonių požiūris viename tekste man naujas. Daug kartų sutikau, kai norint tokio paties efekto, perrašomi skyriai – tai iš vieno veikėjo pusės, tai iš kito. Kai viskas kartu, kiek prisimenu, sutinku pirmą kartą. Nesu kompetentinga patarti dėl to, kaip šįkart rekėtų skirti veikėjų dialogus, jų mintis bei autoriaus žodžius. Tačiau pagalba būtina. Pasigaukit ką nors. Pažįstamą lituanistą, leidyklos darbuotoją, o gal ir parašykit laišką VLKK.
Sėkmės!
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Light
Sukurta: 2010-02-09 00:22:20
Visai įdomu pradėjęs galvojau bus koks emo marmalas ,bet tikrai įdomiai ir tvarkingai aprašyta. Taip ir toliau.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-24 18:26:36
„Infarktą įvarysi“ – lietuviškas posakis. Nereikėtų jo vartoti tokiame kūrinyje, kur veikia Konstantinas ir Glorija (vardai tikrai kalba ne apie Lietuvą).
„eidamas namo po darbo“ – keistai nuskamba. Lyg Konstantinas dirbtų kokį valstybinį darbą nuo 8 iki 5. O jis juk piktasis išradėjas! Jam taip dirbti turėtų būti žema:-)
„veidą nudažo raudoni“ – argi mirusios moka raudonuoti? Juk širdis sustojus, vadinasi ir kraujas nebevarinėjamas...
„Slėpdamasis, kad mūsų nepastebėtų, nunešiau tave į prie bažnyčios ir kapinaičių esantį kriptų rūsį, paslėpiau tave sename karste, nes žinojau, kad jis niekam nerūpės ir tu ten galėsi laikinai ramiai gulėti, apipilta konservavimo skysčio, kuris, suveikęs per tam tikrą laiką, tave ir prikėlė.“ – tai VIENAS sakinys. Niekada nesakykit vienu sakiniu to, ką galima pasakyti dviem. O čia net 3 ar 4 išeitų...
Dėl skyrybos. Dviejų žmonių požiūris viename tekste man naujas. Daug kartų sutikau, kai norint tokio paties efekto, perrašomi skyriai – tai iš vieno veikėjo pusės, tai iš kito. Kai viskas kartu, kiek prisimenu, sutinku pirmą kartą. Nesu kompetentinga patarti dėl to, kaip šįkart rekėtų skirti veikėjų dialogus, jų mintis bei autoriaus žodžius. Tačiau pagalba būtina. Pasigaukit ką nors. Pažįstamą lituanistą, leidyklos darbuotoją, o gal ir parašykit laišką VLKK.
Sėkmės!