Man labai "prilipo" kūrinio nuotaika. Mielas lūliavimas... :)

vėjuj - jei galvoje turimas vietininko linksnis, vartojama „vėjy“, jei naudininko – „vėjui“. Gal dėl to ir neaišku, apie ką čia...

Supratau, ką norėjai pasakyti, bet jau taip įmantriai... Pirmiausia galvok, ar tavo sugalvoti pasakymai logiški. Ar visas eilėraštis logiškas. O dabar susidaro didelė problema su antra ir priešpaskutine eilutėmis. Apie ką jos? Priešpaskutinė eilutė sudaro vieną sakinį, kuris pats savaime nelogiškas. Po „pakvipo“ turėtų būti taškas. O kas ta mažylė?
„Ir rožiniai lyg pirmosios alyvos dažo žiedą“ – prie ko čia rožiniai? Visas eilius gamtiškas, o čia religinė atributika. Ir kodėl rožiniai būtent turi dažyti? Negi yra nusistovėjusi kokia viena jų spalva ar kas... ? Taip, ši eilutė, nesigilinant, graži. Bet tiek graži, kad matosi, jog yra išspausta, padaryta.

Nesistenk ieškoti įdomių metaforų, palyginimų ar kt. raiškos priemonių. Iš pradžių išmok sekti mintį. O tada jau ir meninei pusei eilė ateis.

Nuoširdžiausiai linkiu sėkmės!

Antra eilutė neaiški. Nesukoncentruotas.