← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/34477

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-07-07 19:03:59

Kuriama nuotaika, ne eilėraštis. Gal gerai...

Anonimas

Sukurta: 2009-07-07 13:35:49

Poetinis blykstelėjimas.
oi oi oi - kiek klausimų.
"Iš ko tu mane pažinai?" - va tai tau klausimėlis...pats pirmas, kūrinio eigoje taip atsakymo ir neatsirado, tik visokie paaiškinimai, apibūdinimai - "Lūpos sučiauptos, Rankos atšalę." - apie numirėlį čia?jei taip tai ir kūrinys - apie į morgą, kuriame žmonės(giminaičiai, draugai ar dar kas - nežinau) atėjo atpažinti kūno, bet tas numiręs dar sugeba paklausti - "Iš ko tu mane pažinai?", matyt labai jau sumaitotas kūnas(kraupi avarija arba gaisre apdegęs buvo), kad stebisi lyrinis herojus. Keista, bet interpretuoti leidžiu sau, kad jis jau neesą gyvųjų tarpe. Sekančios dvi eilutės -"Ar mes tapom Dievais
Nusilipdę Jėzulį?" - kas tie mes?ir toliau - apie kokias nuodėmes, apie kokią drąsą?ir kas čia klausinėja?man neaišku niekas. cituoju - "Lūpas praverti, Saujoj suspausti." tikriausiai daktaras artimųjų prašymu iš burnos auksinius dantis rauti ruošias, ar ne taip?

Jaučiu, kad nepatiks autorei mano interpretacija, bet kitaip nesuvokiu šio darbo - labai silpnai surišti įvykiai - nėra logiškos minčių tėkmės. Reziume - silpnas darbas.