Užauga vaikai ir išeina savo gyvenimo keliu,kaip graudu mums bebūtų...širdimi išrašytas...

Liūdesingas toks susitaikymas, iš gilaus išgyvenimo, išmintimi matuojamas srūva eilutėmis, bet kartu kaip ir palaiminimas. Nuoširdžiai ir jaudinančiai.

Keista, kad yra žmonių, kurie moka papaskoti apie jausmą taip, kad kitas jį pats pajustų. Nuostabu.

Labai šiltas, motiniškos meilės sklidinas. Vaikų laimė - tėvų džiaugsmas ir ramybė. Nuoširdus, juk visad virpteli tėvų širdis nerimu, o kaip ji...

Juk Tavo laimė - visad mano šventė

Šie žodžiai motiniškos meilės ir šilumos įrodymas. Kas galėtų būti motinai brangesnio už vaikų laimę? Nuoširdžios eilės. Ačiū.

Gražus gražių jausmų atidengimas. Ir man, oi kaip buvo liūdna pačią geriausią pasaulyje dukrą kažkam atiduoti! Bet už tai dabar su kokiais gražiais ir linksmais anūkais atvažiuoja. Atiduokime, kad gautume dar daugiau.

Jei sielos nuovargį priimčiau be kaprizų - taikiai >Jei sielos nuovargį priimčiau - taikiai. /negrūskit daug žodžių į eilutę - daugkalbystė nekalba/

Žinau, kad ašaros ilgainiui neišdžius > žinau ilgai dar ašaros nedžius
Labai šiltas motiniškas nerimas , gaubiantis dukros likimą... /Ačiū./

tikra, o ašarų slėpti nereikia...