Nuoširdžiai dėkoju visiems vertintojams už jų atvirumą ir geranoriškas pastabas. Kai kurias priimu, o kai kurių ne. Juolab, kad rašiau ne literatūros istorijai, o kasdieniam paprastų žmonių "vartojimui", ne užkoduotų alegorijų stiliumi, o atviru tekstu, suprantamu visiems mirtingiesiems. Ir turiu nemažai patvirtinimų, kad mano nepretenzigas kūrinėlis jiems patiko. Gal dabar ir kitaip būčiau parašęs, bet tuomet "spontaniškai pasirašė" taip. Toks jis yra ir knygoje, o rinktinės nesiruošiu leisti, tad toks jis ir telieka. Dar kartą dėkoju už delikačiai ir profesionaliai pareikštas nuomones. Visiems linkiu sveikatos ir kūrybos aukštumų:-)))

pirmas ir paskutinis posmai- labai užkabino:)
o vidurys, kaip ir viduriai, vydurinieji ....visur visais aspektais man-
ekscentriškai radikalei, nedėkingai - tep lep...
♥

šokdink,
dūšia mano,
dienas tas
ir nerūšyk naktų
be krantų :)

Tikrai Irnos išskirtoji vieta įspūdinga - absoliučiai sklandi, vizualiai turininga, patraukianti dėmesį. Ir jos variacija paskutiniajame posme (jis visas geras). Antro posmo dvi pirmos eil. - tokia sklandi sentencija, kuri dar ir skamba.
Dabar kas užkliuvo. Dargi labai labai užkliuvo. Tie nulėkštinimai ir nubanalinimai - velionė kaimynė, kvietimas džiaugtis, visas trečias posmas... Čia subtilumo pritrūksta. Galbūt jį tiesiog išstūmė autentika.
Mano įspūdžio reziumė. Eilėraštis "tarp gėrio ir blogio". Kaip Iešmanto. Kai kas patinka, kai kas atrodo per silpna, neįtikina.
Darkart permečiau akim. Gerai diena-laumė.

Vėl užgimė diena ir - tekina per sniegą
Nuoga lyg laumė palaidais plaukais. - gražūūūūūūūūūūū! :)))))