← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/33725

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): ardas

Sukurta: 2009-06-02 17:27:33

"Jog be kančios palaimos žmoguje nebūna..."-išminties krislas,patiko...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-06-02 10:59:48

Vingriai tas laumės siūlas apraizgo, svaigiai sulieja klevų spalvynas į vieną ir tą patį likimą... vis išsirišant į išmintį... Labai sodrus kūrinys. Gražus.

Vartotojas (-a): By Zenas

Sukurta: 2009-06-01 21:06:10

labai

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2009-06-01 20:18:58

Nesakyčiau, kad lengvas, bet gilus. Ir grožis gilumoje. Verčia galvoti.

Vartotojas (-a): Astra

Sukurta: 2009-06-01 19:51:24

Kaip gražiai perteiktas būties trapumas - ir rudens paženklinto klevo, ir žmogaus. Gražios mintys, ačiū.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2009-06-01 18:20:23

Jog be kančios palaimos žmoguje nebūna...

Kaip kartojasi žiemos ir vasaros, taip palaimą palydi kančia...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-06-01 15:54:14

Koks tragiškas rudens dosnumas:
Grąžinsi – negrąžinsi, juk vis vien paims

...gilus žvilgsnis...filosofiškai...

Anonimas

Sukurta: 2009-06-01 12:36:39

...tikra tiesa Jog be kančios palaimos žmoguje nebūna...