← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/33675

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): obelaitė

Sukurta: 2009-07-06 21:07:02

Sakyčiau emociškai tikrai galingas, ypač pabaiga, patiko, ačiū :)

Vartotojas (-a): moli

Sukurta: 2009-05-31 09:41:08

kūrinyje jauti sielą, kuri mįslingai kalbasi su praeitimi , su išėjusiais.Vaizdų pasaulis labai trapus ir ilgesingas. Kūrinio potekstė lyg slepia savyje sielvartą ir prašymą atleisti.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-05-31 07:36:50

Jautrus vidinės kalbos, išgyvenimų atspindys... beldžiantis į sąžinę, amžinai neapleidžiamą, draskomą skaudaus atminimo...
bažnyčios vargonais nesulaikomai kyla
atleisk
už kartą – ne kartą
peržengtą ribą
... o tai ir visam gyvenimui, ko gero, paliestų kiekvieną...

Anonimas

Sukurta: 2009-05-31 07:01:38

Nesumeluota emocija - tuo ir stiprus. O kalbinius niuansus dar reikėtų pavalyti. Pvz. tokie žodžiai kaip "materializuotos" ir dar šalia "nebūties" ir "skrydžio" ...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-05-31 00:12:55

kalbuos
su
sapnuos nebelankančiais
...pakerėjo minties platumu ir poetiniu skaidrumu...

Vartotojas (-a): By Zenas

Sukurta: 2009-05-30 21:52:32

skaudžiai

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-05-30 17:32:37

kalbuos
su nebesilankančiais
sapnuos
:) įsminganti pabaiga

Anonimas

Sukurta: 2009-05-30 17:01:13

labirintinis toks, lyg ne sapnas o kosmaras kai nerandi isejimo

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2009-05-30 16:42:22

nuoširdi kalba - puiku

Vartotojas (-a): Saulėta naktis

Sukurta: 2009-05-30 15:47:40

gražu