← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/33660

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2009-05-30 03:49:59

Pajaučiau lengvą ir ne banalią satyrą. Perkeliu į ją.

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2009-05-29 19:39:06

ir metus, ir turtus, tik atvirkščiai ;)

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2009-05-29 16:56:28

Visos g e g u t ė s yra melagės. Va. ;) Netikėkit prietarais. Smagus eiliukas...

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2009-05-29 16:49:47

Netikėkit gegute, juk ir ji gali suklysti...

Vartotojas (-a): SalaDrugelis

Sukurta: 2009-05-29 16:11:59

Ir vėl...Gražu ir prasminga...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-05-29 15:59:46

Netradiciškai apie gegutės pranašystes, pagal laikmečio spalvą keičiasi ir prietaro atspalvis:) Emocingai ir lengvai ironiškai nuskamba.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2009-05-29 14:38:36

Labai taikliai pasibeldė... ach tos gegutės, kiek paslapčių jose.

Anonimas

Sukurta: 2009-05-29 14:36:25

...toks žaismingai graudus...sunki gegutės našta - visiems įtikti, o dar kur vaikelį palikti...
ach, kaip greitai lekia dienos...gerai parašei, gerai.

Vartotojas (-a): ardas

Sukurta: 2009-05-29 09:58:38

Tegul nors viltis pasilieka saldi,
Kad metų dar daug ir visi bus geri...:)Tikėjimas- visais laikais įveikdavo visas krizes...Tikėkime,gal taip ir bus...:)))

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2009-05-29 09:52:45

Ach, ta nenuorama, išdykėlė gegutė, tautos atmintyje - lemtis, pakukavusi trumpą žydėjimo mirksnį, girios prietemoje pavirs plėšriu vanagėliu ir likimą - baltą gulbelę...ką gi netikėkim kad ji...Atmintis - didžiausias mūsų turtas, ir gėla, ir džiaugsmu ima ir išsprūsta. Ačiū.