Savaip originaliai, drąsiai išraiškingos metaforos, per buitinius momentus, siurrealistinius akcentus, gilias nuojautas, kruopščiai pasvertas. Skaitant, lyg sušmėžuoja įsivaizduojamas realybės fonas, kuriame net labai įtikinamai atsiskleidžia išgyvenamos būsenos (daugiau dvasinio nei fizinio nuovargio) seka, subtiliai tarp priežasties ir pasekmės. Įdomu sekti ir savaip atsekti.
pranašas
atsukęs nugarą
rankose akmenį šildo - čia man paslaptingai šnabždasi dvi priešingos prasmės, tarsi pasirinkimui.:) Ir tie juodi pipirai pabaigoje simboliškai turi to paties prieštaringai suskambančio vienu metu šarmo:)
asmeniškai šiame eiliuje atrandu žmogaus vienatvę, pateiktą ją supančioje atmosferoje - labai išraiškiomis, aštriomis ir stipriai veikiančiomis (erdvingomis emocijai, mintims) metaforomis.
Tai kalba apie supančio pasulio grimasas ir herojaus (be abejo, stipri - dvasine, moraline, socialine prasme asmenybė) klajonė, mėginimas išlaikyti dvasinę pusiausvyrą siekiant egzistencijos aukštesniais principais, tačiau nuolat atsimušant į šaltą aplinkinio pasaulio sieną ir tie atsitrenkimai - neišvengiamai, nori to ar nenori, kaip besistengtum - palengva žudo, siurbia jėgas.
To pasekoje, pabaigoje (gal ir klystu) - aiški ironija. Beje, labai skaudi.
Nežinau, gal tiesiog mano mitys šiuo metu tame, tad tą ir radau kūrinyje... savaip.
Taip, Autorės savitas stilius. Buriantis, užburiantis. Lyg užkalbėjimai, persipinantys etnografiniais motyvais, išsiliejantys įvairiapuse žmogaus būtimi.
Kūrinys su dygliukais, tačiau tas akmuo rankose sušildo.
Tavuosius atpažinčiau iš tūkstančio, jau turi savitą braižą, stilių; kaip ir pirmojoje Tavo poezijos rinktinėje, visa flora ir žmogus yra absoliutus vienis, ir besimainančios augmenijos detalės su žmogaus sielos protrūkiais ar kūno elementais keistai, bet dera. savitas eil., pabaigos pipirai atneša žaismės.
Anonimas
Sukurta:
2009-05-28 20:26:07
...labai savitas ir skaudžiai gilus...šešios priespaskutinės eilutės itin paliečia.
( pipirai? gal...)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-06-03 13:36:51
kartokas nuo pipirų :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2009-06-02 18:19:59
veiksmų ir vaizdinių pynė...
raiški. apie tuos virsmus.
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-06-01 16:24:53
Patiko jūsų kūrinys...išskirtinai puikus :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-05-29 14:33:19
Savaip originaliai, drąsiai išraiškingos metaforos, per buitinius momentus, siurrealistinius akcentus, gilias nuojautas, kruopščiai pasvertas. Skaitant, lyg sušmėžuoja įsivaizduojamas realybės fonas, kuriame net labai įtikinamai atsiskleidžia išgyvenamos būsenos (daugiau dvasinio nei fizinio nuovargio) seka, subtiliai tarp priežasties ir pasekmės. Įdomu sekti ir savaip atsekti.
pranašas
atsukęs nugarą
rankose akmenį šildo - čia man paslaptingai šnabždasi dvi priešingos prasmės, tarsi pasirinkimui.:) Ir tie juodi pipirai pabaigoje simboliškai turi to paties prieštaringai suskambančio vienu metu šarmo:)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-05-29 14:26:35
asmeniškai šiame eiliuje atrandu žmogaus vienatvę, pateiktą ją supančioje atmosferoje - labai išraiškiomis, aštriomis ir stipriai veikiančiomis (erdvingomis emocijai, mintims) metaforomis.
Tai kalba apie supančio pasulio grimasas ir herojaus (be abejo, stipri - dvasine, moraline, socialine prasme asmenybė) klajonė, mėginimas išlaikyti dvasinę pusiausvyrą siekiant egzistencijos aukštesniais principais, tačiau nuolat atsimušant į šaltą aplinkinio pasaulio sieną ir tie atsitrenkimai - neišvengiamai, nori to ar nenori, kaip besistengtum - palengva žudo, siurbia jėgas.
To pasekoje, pabaigoje (gal ir klystu) - aiški ironija. Beje, labai skaudi.
Nežinau, gal tiesiog mano mitys šiuo metu tame, tad tą ir radau kūrinyje... savaip.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-05-28 21:58:33
pranašas
atsukęs nugarą
rankose akmenį šildo
juodi pipirai dygsta
...labai originalus...daug talpinantis...iš gelmių...stiprus kūrinys...
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-05-28 21:46:03
Taip, Autorės savitas stilius. Buriantis, užburiantis. Lyg užkalbėjimai, persipinantys etnografiniais motyvais, išsiliejantys įvairiapuse žmogaus būtimi.
Kūrinys su dygliukais, tačiau tas akmuo rankose sušildo.
Vartotojas (-a): rasa varnė
Sukurta: 2009-05-28 20:41:24
Tavuosius atpažinčiau iš tūkstančio, jau turi savitą braižą, stilių; kaip ir pirmojoje Tavo poezijos rinktinėje, visa flora ir žmogus yra absoliutus vienis, ir besimainančios augmenijos detalės su žmogaus sielos protrūkiais ar kūno elementais keistai, bet dera. savitas eil., pabaigos pipirai atneša žaismės.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-28 20:26:07
...labai savitas ir skaudžiai gilus...šešios priespaskutinės eilutės itin paliečia.
( pipirai? gal...)
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-05-28 20:01:08
skaitau garsiai- tai poezija