← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/33363

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2009-05-17 15:08:53

Net kliedėt imu kai skauda,
Kai rudens tušti laukai, -
Nuo širdies nubrauks tą graudį
Vėjo plaikstomi plaukai...

Artima...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2009-05-16 14:07:14

Aistringo žmogaus ir palaima, ir kančia yra jam duota jausmų galia.Linkiu neperdegti, linkiu rasti vertą savo jausmų kitą žmogų, nes gebėjimas mylėti taip pat yra Dievo dovana.Nors minimas ruduo ir speigas, ugningas jausmas įsimintiniausią palieka vyšnių lūpų vaizdą.Nuo tokių eilių ir svaigsta moterys.

Vartotojas (-a): Maja

Sukurta: 2009-05-16 13:48:27

Koks pakilus ir tikras jausmas. Nuostabi poezija žaviuosiu.

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2009-05-16 13:26:11

Kaskart skaitydama šio Autoriaus kūrybą - sustoju mintimis, galvodama apie praradimus, apie jausmus kurie išlieka visam gyvenimui, bet tik tikri....
Kartais skaitydama galvoju, o gal Dievas atėmė ar neleido būtį kartu su mylimu žmogumi.....
Skaitant suklustu ir klupteliu eilutėse lyg skaityčiau ilgesio ir vienatvės giesmę, nieko nekaltinant tik žinant, kad kitaip negalėjo būtį.....tik sapnas lieka iliuzija, o gal perkeitimas - tikrovės.
Puikus kūrinys.

Anonimas

Sukurta: 2009-05-16 13:18:38

...labai gražios metaforos, žavūs vaizdai...bėgimas paskui svajonę...gl iš balto rūko šydo...- šis posmelis man itin...patiko, puiki lyrika.