Tiesiog - patiko. Mintis, jos išraiška, forma - įtekėjo pasąmonėn.

Kažin kaip Jums su gerklele buvo, kai aš sušlamščiau tai ir po šiai dienelei negaliu į juos žiūrėti, o valgiau žiemos metu. T
Taip nebebus, paskaitykite Ciceroną,,Pokalbiai apie senatvę ir bičiulystę", žinote radau daug gero ir artimo ten, senatvė išvaduoja iš daug ko kas nereikalinga :)Jaunėkite ir tiek:)

,,karamelė prilipusi prie atminties...", ,,šarmoj vienatvė..." - žaviai

O man skaniausi ligi šiolei - vaisiniai, pamenu, jaunais laikais Kaune sušlamsčiau 18 porcijų vaisinių ledų po 6 kap vienu atsikvėpimu. Ką gi, dėl skonio nesiginčijama, o va nuobrozda negyja ir tiek...
ką čia bedarysi senais laikais...prisimeni ir pradžiugini save, pasijunti jaunas...ko daugiau norėt...
Ačiū, Jums, norėjau pridėti ir pridėsiu - mielosios...tai gi, tai gi nebebus...

Nors kūrinio ritmika vietomis tikrai šlubuoja, tačiau turinys gerokai viską atperka: patrauklus poetinis siužetas (jei toks reiškinys egzistuoja), įtikinamai pavykęs finalas. Tiesa, šiek tiek kliūva nuolat minima karamelė, tačiau, manau, tai jau autoriaus pasirinkimas.
Reziumė: visuma visai nebloga.

Grietininiai, o dar prisimink Taurija buvo tokie apibarstyti riešutais - kubo formos ant pagaliuko, na skonis man buvo dieviškas, eh tokių skanių nebebus....:)

...jausmingai...patiko.
... prisiminiau, kad turiu ledų, bet mano grietininiai, labai mėgstu juos smaližiauti :)

Na va su tais karameliniais, jei meilė - dovanokite raudonas, o baltos jos tyrumui nužymėti.
Parašėte apie vaisinius, o nieko nebuvo už juos baisiau.
Puikus darbas, ilgesio ir skausmo kupinas, dėkoju...