← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/33082

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): moli

Sukurta: 2009-05-20 11:07:21

žmogaus ir gamtos artumas, giluminių ryšių atjautimas yra poetinis motyvas. Emocija išsilieja laisvai ir suauga su dvasiniu žmogaus gyvenimu.

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2009-05-19 00:01:02

per bekraštį baltai net skausmas nuvyto

Anonimas

Sukurta: 2009-05-16 12:09:24

Baltas juokas, baltas juokas obelų
Nuplaukė per ilgesį bekraštį...

Lyriška kalba. Gražu.

Vartotojas (-a): ardas

Sukurta: 2009-05-07 17:09:34

Gražu...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-05-07 13:02:34

...baltas juokas obelų
Nuplaukė per ilgesį bekraštį—


Ilgesys tyro žydėjimo ir kartu raižus nerimas, kai Klykia miesto venose nuodai,
Pro benamę vyšnią sunkias ryto
. Labai įtaigiai, vaizdžiai, skaudžiai aktualiai... Jaudinanti lyrika.

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2009-05-07 00:33:51

Toks vietomis tamsiaspalvis, tačiau vykęs kūrinys. Tarsi dvi priešpriešos: gamta ir miestas. Sudomino.

Vartotojas (-a): obelaitė

Sukurta: 2009-05-06 16:49:11

Jūromis sugrįžti aš galiu-kaip tave žiedų bangoj surasti...pavasario šauksmas!

Vartotojas (-a): išsišiepėlė

Sukurta: 2009-05-06 15:46:42

kaip gera, kad skausmas gali būti žydintis!

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2009-05-06 14:46:19

Labai patiko. Sklandžiai keliaujanti mintis, subtiliai persipina skausmo, gyvybės pojučių - įvaizdžių atspalviuose.

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2009-05-06 14:40:18

Nuostabus tas baltas juokas obelų.