Visa gyvenimo istorija sudėta į šiuos kelis posmus. Siūlyčiau tik pagalvoti apie kryžius kryžkelėse - ar neišeina be pasikartojimo? Na, ir žodis kabutėse nelabai puošia, eilėraščiui suteikia tokio nerimtumo, kuris čia nedera. Gal geriau kursyvu parašyti?

O kokią ateitį regi?
Kokioj tu kryžkelėj sustojai?
Jau „diriguoja“ tam kely,
Ne kryžiai, o pilių valdovai.

...didingoj meilėje plaukia Motinos skausmas...išklausyk, dangau, Jos maldos...

Labai artimas, tarsi apie mano mamą. Dvelkiantis ramuma ir motinos išmintimi. Ačiu.
Mamos, būkite laimingos, apsuptos vaikų rūpesčiu, ilgų Jums ir saulėtų metų.

Nusilenkiu šiuo atveju ir aš...gražus kūrinys,jautriai šiltas :)