Toks graudulys suėmė, nes nebesugebų jau nuvažiuoti į kapines ir pabūti kartu su mama. Kodėl neišprašiau mamai dar nors vieno pavasario. O ir gimtinės neturiu, nė sykio ten nebuvau...
Ačiū, Skroble, sugraudinai iki ašarų.
"Atėjo man pavasaris, man žydi ievos kvapnios,
Tik mano artimiesiems žemelė jau šalta."
Jautru, iš širdies. Ir aš per trejus metus netekau dviejų seserų ir brolio. Sako, žmogui vos gimus likimas nubrėžia jam gyvenimo kreivę. Ir prašyk neprašęs...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-05-02 09:43:51
Atleiski, mama, kad nuskintą žiedą ant žemės tau dedu.
...ir man ta paskutinė eilutė nepakartojamu giliu grauduliu suskambėjo...labai gražiai išsireikšta...puikus kūrinys...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-05-02 09:57:19
Toks graudulys suėmė, nes nebesugebų jau nuvažiuoti į kapines ir pabūti kartu su mama. Kodėl neišprašiau mamai dar nors vieno pavasario. O ir gimtinės neturiu, nė sykio ten nebuvau...
Ačiū, Skroble, sugraudinai iki ašarų.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-05-02 14:12:19
"Atėjo man pavasaris, man žydi ievos kvapnios,
Tik mano artimiesiems žemelė jau šalta."
Jautru, iš širdies. Ir aš per trejus metus netekau dviejų seserų ir brolio. Sako, žmogui vos gimus likimas nubrėžia jam gyvenimo kreivę. Ir prašyk neprašęs...
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-05-02 14:17:20
Susigraudinau... Pasakiškai vaizdingos ir artimos eilės... :)
Anonimas
Sukurta: 2009-05-02 10:55:54
...graudulingai nuoširdus...
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-05-02 09:16:38
Paskutinioji strofa ypač užgavo širdį. Jautriai apie gyvenimo pavasarius...