Na,uryba tuom ir idomi,jog mes nezinom,kur gerai,o kur blogai.Tiesiog atsiranda klausytoju ratas ir vieniems patinka,o kitiems tiesiog nuobodu.Man asmeniskai patiko ir nesiruosiu kritikuoti,ar kazka rasyti blogaus.Tiesiog tokius zmones palaikau.Svarbu,kad zmogus gali kurti,o tai jau yra kazkas daugiau,nei kalbeti.Kuryba,tai tobulybes link vedantis tikslas.o Kaskart su metais ateina ir asmens stilius ir prasme.Tai,linkiu geru ideju savo kurybos procese! Tau,linki Mazius garbanele!

Tekstas, kuris kelia klausimų.Kodėl žodžiai turi skambėti "į ritmą"?Juk tai tik pretenzija ir lūkestis, į kurį kitas žmogus gali neatsižvelgti. Po to "skaudėjo,bet eiti reikėjo" asocijuojasi su traumuoto žmogaus pastanga kažką negailestingą pasivyti. Du posmai apie kelius, nerastus ir duobėtus.Žodžiu, kelionė nenusisekusi.Gal dainuojant pastebėti dalykai nekliūva taip smarkiai,bet daina tuo geriau priimama klausytojų, kai tekstas gerai suręstas ir ne dviprasmiškas.Prasmės paieškoms paliekama erdvė įvaizdžiuose.

Nijolena.Del tų žožių "skaudėjo,bet eiti reikėjo",turėjau omeny tai,kad kad ir kaip širdį skaudėjo ji nepasidavė ir vistiek ėjo tolyn.Juk tiekdaug atvėjų kai žmogus tieisog nieko nebenori,ji dar labaiu iklmapina depresija.Dainos herojė vistiek ėjo tolyn,ir nepasidavė niekam.Taip pat gerai ir net gi dar geriau viską darė.
Mažiau Garbanėle.Ačiū,kad suprantate :)