← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/32706

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-04-23 09:57:31

"Ir dabar dar matau, kaip kartais lyja...
Bet lietus tas ne mano jau.
Mano liko tik žemė..." - kūrinio išvada. Bet nežinau ar verta taip ryškiai išskirti išvadą(kuri dažnai tampa ir geriausia darbo vieta) poezijoj...juk poezija yra truputėli daugiau nei aprašymas ir tada viso to - paaiškinimas.

Anonimas

Sukurta: 2009-04-23 11:58:43

...įtaigus savęs įprasminimas...tarsi, ašaromis lyja. Patiko. Įdomus mąstymas.

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2009-04-23 13:18:34

Taip - įtaigus, nuoširdus kalbėjimas :)

Vartotojas (-a): Takažolė

Sukurta: 2009-04-23 14:47:26

Labai patiko. Man antroji eilėraščio dalis nenuskambėjo kaip išvada. Galbūt, praleidus eilutę "Ir dabar dar matau...lyja...", tekstas nuskambėtų dar stipriau. Galite nepriimti. Tai tik mano nuomonė. :)

Anonimas

Sukurta: 2009-04-23 17:23:34

"Ramybės įsyčiuos sūpuotus" - painiava. Įsčios. Ar norima vyriškos giminės formos?.. Prašau, patikslinkite.
Pirmos strofos paskutinė eilutė gražiai apvainikuoja.

Vartotojas (-a): boružė

Sukurta: 2009-04-24 09:01:14

neturėjau galvoje nei moteriškos nei vyriškosiso giminės.norėjau kalbėti apie pirmapradį būvį, kai tokio suskirstymo dar nebuvo. sutinku, kad painiavos tame yra:)ačiū už pastabas.