Iš tiesų antroje stofoje didžiąja raide turi būti parašyti du žodžiai t.y. dar ir antos eilutės paskutnis G*. labai taikliai įspėta mintis, nes tų didžiosiom raidėm parašytų žodžių mintis iš tiesų ir yra ta pati. gyvent.

Išvardinti svaigalai, nuodėmė išpažinta, bet noras pasitaisyti nenuskambėjo, tik stebimasi dėl epiteto. Nesupratau šio deklaravimo esmės. Daugiau nemoralizuosiu, bet...

...nelengva, matyt...

amžinybė truks trumpai

Keistas darbas...neįdomus. Jau po pirmųjų eilučių pasidarė neįdomu, nes nei groteskas, nei subtili ironija. Tiesiog rašyta, kad rašyti bet ką - tokiu atveju nieko nerašyt.

Problema ta, kad Tikrai nesupratot. "Svaigalai" tai ne tai ką įskaitėt, tai simbolis nevisada turintis realią prasmę, girdėjot apie tokius? Ar gali nuskambėt noras pasitaisyt, kai tas noras yra gyvent? ta 'nuodėmė', kurią įvardinot tėra kitų asmeninis požiūris. nes žmonės linkę teist, vadint taip kaip jiems atrodo. Dėl to ir stebimasi.
Kartai komentarai padeda taisytis, kartais verčia susimąstyt, kartais juokina. retai, bet būtent dabar.

Seklus pasipuikavimas laikinumu.