"Leisk man prie ugnelės pasišidyt" - vienas iš gražiausių man Salomėjos tekstų.
Tarytumei Ji mūsų prašo "nevaryk į rudenio audras", priimk į savo širdį, sušildyk sužvarbusią lakštutę...Priimk mane tokią kokia aš esu. Nekyla ranka rašyti "buvau"
Skaudžiai ir giliai išgyventas Jūsų tekstas, iki pačios giliausios gilumos. Ačiū Jums.
Saulėto Jums prisikėlimo ryto.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-04-11 13:13:48
Tavoji širdis vis lakštingala suokė
Liūdna, nuoširdžia ir didinga daina.
Ačiū už šias eiles...
Anonimas
Sukurta: 2009-04-12 07:48:19
...puiku.
Anonimas
Sukurta: 2009-04-11 10:56:17
"Receptas" truputį išsiskiria iš vientiso, jautraus bangavimo.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-04-11 11:22:58
Labai gražūs žodžiai Poetei.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-04-11 12:07:41
"Leisk man prie ugnelės pasišidyt" - vienas iš gražiausių man Salomėjos tekstų.
Tarytumei Ji mūsų prašo "nevaryk į rudenio audras", priimk į savo širdį, sušildyk sužvarbusią lakštutę...Priimk mane tokią kokia aš esu. Nekyla ranka rašyti "buvau"
Skaudžiai ir giliai išgyventas Jūsų tekstas, iki pačios giliausios gilumos. Ačiū Jums.
Saulėto Jums prisikėlimo ryto.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2009-04-11 12:12:18
Šaunu,kai eilės Poetei,paremtos pačios poetės eilėmis - įtaigiai suskamba. Nuoširdus žodis.