← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/30785

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Keistuolių_rožė

Sukurta: 2009-03-24 20:00:07

Artimas sielai...

Vartotojas (-a): Leonas

Sukurta: 2009-02-06 09:56:21

Viskas patinka, bet ar ne perdaug tankiai įmaišoma ta išėjimo
mintis. Visų laukia tas pats..,bet yra ir kitų gi temų.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2009-02-06 09:54:20

Mėgstu poeziją, kuri atsiranda iš savito žiūrėjimo kampo, iš "nieko", kuris prieinamas visiems, tačiau jį pastebi kažkas.Šiame kūrinyje Tu esi tas "kažkas".Su tuo ir sveikinu.

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2009-02-06 09:42:30

O štai dangus...
Jis visą laiką žiūri į mane.
Nepasislėpsi! Ne!

Taip, nepasislėpsi...

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-02-06 06:38:11

iš dangaus viskas..... tad ten ir grįš

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2009-02-06 11:19:48

Taip, prasmės nėra tol, kol mes kažkam nesuteikiam ją:)
Gražu.

Vartotojas (-a): ardas

Sukurta: 2009-02-07 16:10:57

o čia tai geras,vėl perliukas,į mėgstamiausius šitą

Anonimas

Sukurta: 2009-02-06 12:38:40

Neblogas darbas.

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2009-02-06 21:19:10

puikus

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2009-02-06 13:02:50

" Ar kas, į dangų pažiūrėjęs, susipras -
Kodėl jis būti be žmogaus nemoka." - atgaivinančiai, viltingai... geras žvilgsnis. Ačiū.