Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta:
2009-02-05 17:31:44
Paskutinis posmas - toks verkšlenimas, nebegalvojant apie jokį poetinį pateikimą - kartojatės, o ir mažos mergaitės įvaizdis praplaukia, lyg netyčiom padrikai pamestas būtų, o galėtų gražiai įrėminti drauge su pradžia.
O pirmajame netvarka su skyryba ir labai girdėtai įvardijamas savęs išdalijimas. Pagalvokit, savitai rašykit.
Anonimas
Sukurta:
2009-02-04 20:30:54
Viskas butu seper, bet paskutinis posmas viska sugadino...
Moteris gali save papildyti ir tapti neišsemiama, jei neužsidarys savyje.Ilgainiui išmokstama verkti artimųjų ašaromis, maitintis per jų burnas. Svarbiausia, kad nedalintumėt savęs nedėkingiems padarams, kurie nesupranta, kad reikia nors geru žodžiu už aukojimąsi padėkoti.Žinoma, grįš mažiau, negu duota, nes tik taip meilė eina į ateitį - iš kartos į kartą. Kol mažos mergaitės užauga moterimis, jos daug ką gali suprasti ir nebegraužti savęs.Kartais spaudžia nuosava oda.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-02-05 17:31:44
Paskutinis posmas - toks verkšlenimas, nebegalvojant apie jokį poetinį pateikimą - kartojatės, o ir mažos mergaitės įvaizdis praplaukia, lyg netyčiom padrikai pamestas būtų, o galėtų gražiai įrėminti drauge su pradžia.
O pirmajame netvarka su skyryba ir labai girdėtai įvardijamas savęs išdalijimas. Pagalvokit, savitai rašykit.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-04 20:30:54
Viskas butu seper, bet paskutinis posmas viska sugadino...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-02-04 18:21:41
Mažos mergaitės
Didelės svajonės -
Tiktai dangus aukštai.
...labai...nuoširdžiai ir jausmingai...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-02-04 18:09:27
savigrauža beprasmė , jei pati save , tai kiti dar labiau.../galva laikyt aaaaukščiau/
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-02-04 16:36:17
Mažos mergaitės
Didelės svajonės -
Tegu tos svajonės visada būna didelės. Sėkmės.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-02-04 15:57:59
Moteris gali save papildyti ir tapti neišsemiama, jei neužsidarys savyje.Ilgainiui išmokstama verkti artimųjų ašaromis, maitintis per jų burnas. Svarbiausia, kad nedalintumėt savęs nedėkingiems padarams, kurie nesupranta, kad reikia nors geru žodžiu už aukojimąsi padėkoti.Žinoma, grįš mažiau, negu duota, nes tik taip meilė eina į ateitį - iš kartos į kartą. Kol mažos mergaitės užauga moterimis, jos daug ką gali suprasti ir nebegraužti savęs.Kartais spaudžia nuosava oda.
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-02-04 15:47:00
Tikra moteriška išpažintis.Puiku