Na jau, Mūza Erato, 1986 m. anaiptol ne gūdus sovietmetis :) tuo laiku bunda Lietuvėlė, dveji metai iki Sąjūdžio gimimo. Kas apie "Kukučio balades" tai man jos labiausiai skamba per A. Švėgždos iliustracijas. Jos labai kukutiškai įjaustos.
Na, o kas apie tekstą tai man vėl kažkaip kaip ir dienoraštis. Pats savaime, Be Tavųjų šalutinių prasmių - ne.
Pabaiga gera.
Tačiau tekste pernelyg daug citatų, net visas kūrinys įdėtas...
Kukučio tema gražiai užkabinta, tačiau nepabaigta mintis.
Daug nuoširdumo, atvirumo. Daugiau dienoraštis nei esė.
Sėkmės.
Man tai sovietmetis buvo, nes mama su talonais stovėdavo prie cukraus, sunkiai gaudavo geros mėsytės, deficitinius daiktus visi griebdavo kaip išprotėję, nors ir nereikalingus...
O šiaip - ačiū už komentarus. Pripažįstu - citatų per daug. Ir net visas kūrinys. Bet tas eilėraštis yra nedalomas, nuodėminga būtų jį cituoti, analizuoti segmentais ar kitaip narstyti.
Kadangi tikslinė auditorija kažin kodėl pasirinkau asmenis, nesidominčius M.Martinaičio kūryba, stengiausi būti preciziška ir aiški :-)Norėjau įžiebti susidomėjimą, o kaip kitaip tai padaryti, jei ne visą kūrinį įdėjus...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): apideme
Sukurta: 2009-01-31 12:38:02
Na jau, Mūza Erato, 1986 m. anaiptol ne gūdus sovietmetis :) tuo laiku bunda Lietuvėlė, dveji metai iki Sąjūdžio gimimo. Kas apie "Kukučio balades" tai man jos labiausiai skamba per A. Švėgždos iliustracijas. Jos labai kukutiškai įjaustos.
Na, o kas apie tekstą tai man vėl kažkaip kaip ir dienoraštis. Pats savaime, Be Tavųjų šalutinių prasmių - ne.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-01-31 12:57:03
Pabaiga gera.
Tačiau tekste pernelyg daug citatų, net visas kūrinys įdėtas...
Kukučio tema gražiai užkabinta, tačiau nepabaigta mintis.
Daug nuoširdumo, atvirumo. Daugiau dienoraštis nei esė.
Sėkmės.
Vartotojas (-a): Mūza Erato
Sukurta: 2009-02-01 02:16:01
Man tai sovietmetis buvo, nes mama su talonais stovėdavo prie cukraus, sunkiai gaudavo geros mėsytės, deficitinius daiktus visi griebdavo kaip išprotėję, nors ir nereikalingus...
O šiaip - ačiū už komentarus. Pripažįstu - citatų per daug. Ir net visas kūrinys. Bet tas eilėraštis yra nedalomas, nuodėminga būtų jį cituoti, analizuoti segmentais ar kitaip narstyti.
Kadangi tikslinė auditorija kažin kodėl pasirinkau asmenis, nesidominčius M.Martinaičio kūryba, stengiausi būti preciziška ir aiški :-)Norėjau įžiebti susidomėjimą, o kaip kitaip tai padaryti, jei ne visą kūrinį įdėjus...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-02-01 12:07:31
Kartais tikslas pateisina priemones..
:)