Truputį mažoka, kad reikėtų išdrįsti... Apsiėjom be drąsos, nuo pat pradžios iki galo. Nelabai ką galiu ir pasakyt, nors kvailas esu, bet tai dar nereiškia, kad vaikas... O ir darželyje tik vieną kartą buvau, nes visa vaikystė praėjo bibliotekoj (ir lentynoj kaip knygutė ne kartą miegojau :D ). Užaugau, ką padarysi.

Išties tai galėtum dar praplėst, kad jau tikrai reikėtų drąsos ir jėgų, jog viską perskaitytum ;) Įdomu skaityt, aišku čia daugiau teiginių, tezių nei siužeto, tarsi būtų kažkoks mokslinis ar tiriamasis darbas apie vaikus. Dėl kai kurių vietų pasiginčyčiau, o dėl vienos tai ypač, nes tas teiginys tikrai neteisingas :)

O šiaip tereikia įkvėpimo bei noro ir galėtum iš šio darbo padaryti rimtą darbelį viską labiau apjungiant bei praplečiant ;)

Panašūs komentarai gali pažadinti senutėje miegančią mergaitę...Laikykis, pasauli, aš atropoju...

Taigi, išdrįsau:)
O kas sakė, kad čia visa tiesa apie mažuosius?
Apie nuoširdumą, bet pastarojo čia ir pasigedau. Toks visažinio tonas:)

"Ką pradeda, dažniausiai užbaigia" - suaugusių vaikų būrelis? Dažniausiai nieko jie neužbaigia :) Kantrybės pritrūksta.

vaikai užbaigia :P