Na gi perskaičiau :) bet pradžioj netyčia užstrigau prie “apžiūriu rytinius horizontus” ir ne taip perskaičiau... (neduok Dieve jei kas supras kaip), nes pagalvojau, kad skaitau J. Erlicką, bet toliau viskas supaprastėjo ir įsistatė į Macdonaldo vėžias. Nieko blogo neturiu. Skanu manyčiau.

Aštrus, pašiepiantis žurnalizmas pradžioje. Pabaigą palikime kitam kūriniui, truputį nesiderina. Bendrai primena lyg ir dienoraštį, ar kažką tarpe tarp šaržo, feljetono ir humoreskos. Pasigendu stiliaus apibrėžtumo, nes čia tiek visko primaišyta, kaip burokėlių ir slyvų kisieliuje...

Dėl stiliaus, drįsčiau pavadinti: esė-reportažas. O primaišyta čia nieko nėra, tik aprašomas paprasčiausias įvykis ir įspraudžiamas į esė rėmus.

Liux pristatymas - (ta prasme geras reportažas iki mcdonalds iškabos :)