Nebijok, Azarai, gyva Klajūnė visai rami,
susitinku mokyklos karidoriuose, patikėk, praeiti leidžia...
O kūrinys patiko...A ne nuo vaikystėje patirto cukraus saldumo ta juoko gyslelė?
Tikiu, kad to ,,saldumo" jei ilgam užteks... Sakoma, kad juokas cukraus pakaitalas, tad šiuo sunkmečio laiku pakaitalas labai reikalingas ir nieko nekainuoja... Saldink mums gyvenimą tankiau...Lauksim...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-01-27 12:21:01
Cukrinė klajūnės meilė:)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-01-27 14:22:59
Ačių dievui, kad ašei ne teip suspažinau. Dabar biški tavis, klajūnėl, pasisaugasiu.
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2009-01-27 17:37:29
Baisoka istorija, bet labai gražiai papasakota. Dar vienas įrodymas, kokia unikali meninė priemonė gali būti tarmė.
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2009-01-28 01:21:41
Nebijok, Azarai, gyva Klajūnė visai rami,
susitinku mokyklos karidoriuose, patikėk, praeiti leidžia...
O kūrinys patiko...A ne nuo vaikystėje patirto cukraus saldumo ta juoko gyslelė?
Tikiu, kad to ,,saldumo" jei ilgam užteks... Sakoma, kad juokas cukraus pakaitalas, tad šiuo sunkmečio laiku pakaitalas labai reikalingas ir nieko nekainuoja... Saldink mums gyvenimą tankiau...Lauksim...