taip keistai yra, kad citata irgi mano :D

gia, o galite pagrįsti kažkaip savo komentarą? :) nes skaitau n-tąjį kartą ir nerandu jokio perėjimo, nes neatsiranda joks subjektas :). Kaip gulėjo ten moteris, taip ji toliau ir guli. Eilėraštyje panaudoti iš esmės du žodžiai sakantis apie lytį, tai gulėdama ir klausydama, jie iš pradžios ir pabaigos. Siūlau atkreipti, kad pradžia ir pabaiga beveik nesiskiria savo prasme, o tiesiog yra kitoks žodžių žaismas, tai tarsi uždaro visą kūrinį kaip skliaustais.
o dėl aiškumo, tai gerai, kad trūksta, juk šiais laikais dauguma mes taip rašome, kad reikėtų pagalvoti, ar ne? :) dėl įtaigos, gal turite kokių pasiūlymų, ką galima būtų keisti? :)

Deimante, sutinku dėl gryninimo nuo įvardžių. Bet tarkime, antro posmelio pirma eilutė "tos eilės žino", išmetam "tos", bet tada negalime kartoti žodžio eilės, nes ką tik buvo prieš tai, išmetame ir jį. Taip, galime pakeisti viską ir pasakyti "kurios žino", bet tada mes prarandame eilėraščio dinamiką. Taip pat, įvardžiai priduoda mums tokio buitinumo, kasdienybėje dažnai naudojame krūva įvardžių, tiesiog mūsų kalba yra persunkta jais, norėjau labai tą atspindėti, todėl pasirinkau tokį rašymo stilių.

Bendrai didelis dėkui už komentarus, lauksiu kokio atsiliepimo, jei dar sugrįšite :).

K.

lyrinė subjektė keistai pasikeičia į lyrinį subjektą.
ar čia taip netyčia, ar čia taip buvo sumanyta,
jei vis tik sumanyta nėra loginio perėjimo prie pasikeitimo.
trūksta aiškumo ir įtaigos

Siūlyčiau gryninti tekstuką nuo įvardžių.

Pritariu tiek Deimantei, tiek Gia:)
O kieno citata kabutėse?:)