"Sėdėjo prie lango iš kurio į lauką augo viena medžio šaka" -- ar "langas" - čia kokia nors nauja kaktusinių veislė, kad iš jo šakos auga?
"jam dar palaikė draugiją Vytas, sėdintis ant kombinezono kraštelio ir kartkartėmis pajudėdavęs, kad prasiblaškytų iš miegų" -- tai palaikė draugiją, ar visgi sėdėdamas miegojo?
"Baltos brūkšninės asfalto linijos sparčiai lindo po mašina" -- šiaip tai jos žymi arba visišką kelkraštį, arba plento centrą. Bet kuriuo atveju, vairuotojui metas stabdyti ir atlikti plento diagnozę iš arti.
"Nuo trumpojo jungimo užsidegs mašina" -- holivudiška. Paprastai mašinos užsiliepsnoja labai retai, net ir į druzgus sumaltos.
"nesitikėjo, kad tokiame lietuje galės dingti stabdžiai, kurie pasiglemš tokią auką" -- ot plėšrūs tie stabdžiai...

Toliau netęsiu, nes baisiai niekalais perkrautas tekstas. Jis nesklandus, jo daug ir labai daug nereikalingų frazių, kurias galima lieti į vieną. Jeigu autoriui norisi tempti pasakojimo laiką, tam yra tobulesnių metodų. Bet šiaip daugumoje vietų pakaktų nusakyti esmę keliais žodžiais. Vietoje "Asiliukas stovėjo, mąsliai trypčiojo ir nelabai drąsiai krapštėsi ausį, kad išreikštų savo didelę nedrąsą, kurią pajuto šį ankstyvą, niūrokai sklandančiais pienių pūkais prifarširuotą rytą." galima pasakyti tiesiog "Šįryt asiliukas jautėsi nedrąsiai."

Ir visą apsakymą šitaip. Tu bent komentarus skaitai?..

Yra daug vietų, kurios įtraukia, manau, kad visumoje gali būti sklandus kūrinys.