Dar spaudžiu kumštį.
Trinkteliu į sieną.
Ji gali griūti, jeigu nestipri.
Nesimeldžiu, bet Dievą
Nešioju sąžinėje ir širdy.
Net jeigu jis tėra tik Niekas,
Man jį turėti dieviškai svarbu,
Kad bent save
Galėčiau kur padėti,
Kuomet ir TEN,
Ir ČIA,
Kuomet – visur.

...Hamletiškai ir didingai skamba kūrinys...oi, daug kartų galima skaityti...ir vis bus nauja erdvė prieš akis...