savitas stilius, kurio su niekieno kito nesupainiosi... Jei atvirai: skamba tarsi moralas su nu nu nu pirštuko pagrasinimu... Filosofiškai - tai tiesos visiems, žmogiškai- ne visi dėl požiūrių ir t.t. įtelpam į šias tiesas... gražus palinkėjimas, jei visi būtumėm geriečiais, kadangi aš blogietė - tai aš nenoriu laiko atsukto atgal, aš noriu esamajame laike ir ne kartoti ir ne atsukti laiką, o padarytą kas buvo būtajame laike - dar prasmingiau... :)

Per daug daugtaškių, forma taisyti reikia, nes darbo dalyjimas į posmus - nieko gero neduoda, ir čia manau - jokia ne lyrika, o filosofinės mintys, apie kurias (šia tema jau rašė ne vienas), pabandytos patalpinti į poezijos rėmus, bet tikrai neįgyvendinta įdėja, nes daug ko trūksta. Norisi meniškesnio pateikimo, kadangi jūsų darbe kiekvienas posmas lyg parašyta mintis ir tiek, kaip neeiliuotas tekstas - visa tai geriau skaitytusi...

Mintis, idėja, manau, yra tikrai šauni, nepaviršutiniška. Tačiau kaip eilėraštis nesiskaito...

Porą praleistų raidyčių padovanojau.
Filosofija gal ir nebloga, bet labai užpainiota, šiek tiek per daug sureikšminama.