Tiek stiliaus, gramatikos bei faktinių klaidų, kad net akis bado. Pati idėja gal ir graži, bet vėlgi išlenda klaidos ir autorės/iaus neprofesionalumas. Manau, tai vienas pirmųjų jūsų darbų, nes esat labai neįgudus/ęs. Per daug skubama, per daug norima sudėti į tokį trumpą tekstą. Tuomet jis praranda visą savo žavumą. Per daug netobulai ir vietomis net absurdiškai kuriamas tokios mergaitės gyvenimas, tokia meilės istorija.
Keletas pastabų bei klausimų, kurie kilo skaitant:
1.Jei ji buvo tokia vieniša, tai tikrai negalėjo tiesiog imti ir pradėti kalbėtis su kažkokiu nepažįstamu vaikinu.
2.Kaimo mokyklose nėra spintelių daiktams.
3.Po didelės ligos bendraklasiai ar šiaip aplinkiniai, kurios jie nematė tiek laiko, jos nepamėgs tikrai
4. Įsimylėti per tiek laiko kažin ar įmanoma.
5. Bendraklasis, bendrasuolis, vaikinas iš gretimo kaimo, o dabar kaimynas - ar ne per daug atsitiktinumų?
6. Jei čia bandėt pavaizduot gotus, jums sekėsi nekaip. Jei ne, tai juodai vilkintys ir kerzus nešiojantys žmonės tikrai nėra tokie. Čia kuo puikiausiai atsispindi klaidingas visuomenės požiūris į tokį jaunimą.
7. Ji pajuto, kad diena bus kitokia? Dirbtina.
8. Iškart ėjo į vaikino namus, kai jį pažinojo vos kelias valandas, o su kitais žmonėm nebendravo? Dirbtina.
9. iškart žvakės? per daug netikroviška.
10. Po pamokos klasėje rašė eilėraščius? Klases užrakina net ir kaimo mokyklose. Nepastebėti jie ten nesėdėtų per pertrauką.
11. Vaikinas nė iš šio, nė iš to sugalvojo, kad jai kažkas atsitiko, kai mama atidarė duris? ir iš kur jis žinojo, kur jos kambarys, kai pirmąkart ten nuėjo?
12. Kodėl po ligos jie vaikščiojo iškėlę galvas? Šito nesuprantu. Liga kaip liga. Nėra čia ko pūstis.
13.Iš kur mokykloje tiek kampų, kad ji vis juose sėdėdavo?
14.Kodėl ji ėmė bendrauti su žmonėmis, kuriems tiek laiko buvo nematoma? nejau neturi nė kruopelės savigarbos? Ir tie jos žodžiai pabaigoje... Na, pamąstyk, ar tu taip sakytum svetimiems žmonėms, kurie tavęs šitiek laiko tiesiog nematė, kurie iš tavęs šaipėsi?
Sėkmės tobulėjant, o tobulėti yra kur. Ir jei jau imatės rašyti tokios istorijos, nepagailėkite jėgų ir noro taisyti, taisyti ir dar kartą taisyti.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-09-13 07:10:14
Mergaitei verta pasitart su literatūros mokytoja.Nesiryžtu spėti, tačiau jaučiama rusų kalbos įtaka. Bet kuriuo atveju - sėkmės. Svarbu pradėti.
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2008-09-10 19:34:11
Tiek stiliaus, gramatikos bei faktinių klaidų, kad net akis bado. Pati idėja gal ir graži, bet vėlgi išlenda klaidos ir autorės/iaus neprofesionalumas. Manau, tai vienas pirmųjų jūsų darbų, nes esat labai neįgudus/ęs. Per daug skubama, per daug norima sudėti į tokį trumpą tekstą. Tuomet jis praranda visą savo žavumą. Per daug netobulai ir vietomis net absurdiškai kuriamas tokios mergaitės gyvenimas, tokia meilės istorija.
Keletas pastabų bei klausimų, kurie kilo skaitant:
1.Jei ji buvo tokia vieniša, tai tikrai negalėjo tiesiog imti ir pradėti kalbėtis su kažkokiu nepažįstamu vaikinu.
2.Kaimo mokyklose nėra spintelių daiktams.
3.Po didelės ligos bendraklasiai ar šiaip aplinkiniai, kurios jie nematė tiek laiko, jos nepamėgs tikrai
4. Įsimylėti per tiek laiko kažin ar įmanoma.
5. Bendraklasis, bendrasuolis, vaikinas iš gretimo kaimo, o dabar kaimynas - ar ne per daug atsitiktinumų?
6. Jei čia bandėt pavaizduot gotus, jums sekėsi nekaip. Jei ne, tai juodai vilkintys ir kerzus nešiojantys žmonės tikrai nėra tokie. Čia kuo puikiausiai atsispindi klaidingas visuomenės požiūris į tokį jaunimą.
7. Ji pajuto, kad diena bus kitokia? Dirbtina.
8. Iškart ėjo į vaikino namus, kai jį pažinojo vos kelias valandas, o su kitais žmonėm nebendravo? Dirbtina.
9. iškart žvakės? per daug netikroviška.
10. Po pamokos klasėje rašė eilėraščius? Klases užrakina net ir kaimo mokyklose. Nepastebėti jie ten nesėdėtų per pertrauką.
11. Vaikinas nė iš šio, nė iš to sugalvojo, kad jai kažkas atsitiko, kai mama atidarė duris? ir iš kur jis žinojo, kur jos kambarys, kai pirmąkart ten nuėjo?
12. Kodėl po ligos jie vaikščiojo iškėlę galvas? Šito nesuprantu. Liga kaip liga. Nėra čia ko pūstis.
13.Iš kur mokykloje tiek kampų, kad ji vis juose sėdėdavo?
14.Kodėl ji ėmė bendrauti su žmonėmis, kuriems tiek laiko buvo nematoma? nejau neturi nė kruopelės savigarbos? Ir tie jos žodžiai pabaigoje... Na, pamąstyk, ar tu taip sakytum svetimiems žmonėms, kurie tavęs šitiek laiko tiesiog nematė, kurie iš tavęs šaipėsi?
Sėkmės tobulėjant, o tobulėti yra kur. Ir jei jau imatės rašyti tokios istorijos, nepagailėkite jėgų ir noro taisyti, taisyti ir dar kartą taisyti.