← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/26517

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2008-08-04 13:42:49

...plumptelėjo ir man į galvą šios žavingos eilės... Puiku. :)

Vartotojas (-a): Baltas lapas

Sukurta: 2008-08-03 20:20:31

Į šviesų rūko liūną pasinėrę,
išnyksta kontūrai ne tik nakties,
prinokęs obuolys nebetoli nurieda,
Užmigs būdon nupėdinęs šunytis ...

bet iki tol mes turim marias laiko ...
beprotiškai mažai, kartu ir daug,
ir viskas priklausys, kaip sversi,
o dar labiau - su kuo dalinsi jį...

kai laiką dalinies su kaži kuo...
Jauti kaip jo daugėja atminty,
Gyvenimas praeina tikintis,
kad jis sugrįš į ateitį prasmėm...

Anonimas

Sukurta: 2008-08-03 14:31:07

Realus.

Anonimas

Sukurta: 2008-08-03 14:18:24

stebiuosi , kaip tau pavyksta taip sudominti ir tokiu dar nenuvalkiotu dalyku prirasyti... :)

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2008-08-03 13:51:20

Deja, o jau nebėra.. Amžiną jam atilsį... :(

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2008-08-03 13:00:57

Į žemę plumptelės raudonas
Prinokęs pirmas obuolys. Kaip tikra, kaip artima ir sava... Eglute, ar tas gaidys nesimuša? Aš prisimenu peštuką, kurio labai bijojau.