← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/26515

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-09-04 03:23:37

gal tą "ružavą kaldrą" galima va taip į kabutes?

Vartotojas (-a): pagulbis

Sukurta: 2008-08-03 13:18:24

Dovanokit, bet "ružava kaldra" man yra labai artima. Taip kalbėjo mano seneliai, tėvai... ir mane mokė. Jei pavadinčiau rožniu apklotu - tekstas prarastų daug šilumos. Suprantu, kad nelietuviška.
Ačiū visiems už pastabas.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2008-08-03 08:47:41

man labai viskas įdomu - tekstas ir šiltas ir informatyvus :)

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2008-08-03 04:02:37

Pavykęs ir šiltas tekstas, kalbantis pats už save, tačiau ta kaldra ir ružava visiškai nekabina. Viską sugadina kūrinį tarsi degutas patį geriausią medų. Reikėtų juos abu negailestingai mesti iš teksto ir kažką daryti, kad kūrinys išgyventų be tų svetimybių.
Be to antrame ir trečiame sakinyje pasikartojantis tas pats žodis - lietus. Beje, abu sakiniai panašūs, todėl pasako faktiškai tą patį. Vieno galima drąsiai atsisakyti.

Vartotojas (-a): Algimantas

Sukurta: 2008-08-04 21:30:11

Kaldra ir tik kaldra ir ružava dar, o mano Tėvo bityne ir spalvotų būdavo .ty.viena pusė ružava o kita mėlyna,nežinau kodėl,bet mėlyna spalva į viršų. Tėvas sakydavo, kad dar nuo senelio liko...Puikus kūrinys, jaunystę priminė... Ir biteles lankiau ir medų sukau, net vieną pirštą į krumpliaračius įkišęs buvau,ilgai gijo, dar ir dabar prisimenu. ,,Medsukis" - tai nuostabus ritualas, visa šeima į jį susirinkdavo...Medų sukdavo klėtyje, o po to ten ir nakvodavome...Tai būdavo nuostabu, tokio kvapo niekada neužmirši...Dar kartą ačių Kazimierai už prižadintą vaikystę...

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2008-08-06 22:36:45

ačiū už etiudą... juk esybės mintis nepakartojama...