← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/26344

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-07-28 20:04:15

Labai individualus. t.y. atviras. Artimos mintys... " Mano tylūs namai
seniai apaugo vienatvės vijokliais..."- graži, vaizdinga metafora. Užkliuvo VIENATVĖS vijokiais ir kitoje eilutėje dulkėta VIENATVĖ. Tiesiog gal per arti vienas kito... gadina eiliaus augimo tęstinumą, bent emocionalia prasme.

Vartotojas (-a): moli

Sukurta: 2008-07-25 21:14:50

vienatvė kartais gelbsti, kai draugystė tampa nepakeliama.Jausmo užtaisas skaudus, vienatvė ieško prašnekėjimo.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2008-07-25 20:08:30

Labai jau artimas ir suprantamas vienatvės jausmas...
kaip sunki ir skaudi kupra
ant pavargusių mano pečių.
Labai tiksliai nusakytas, išgyventas. SĖKMĖS

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2008-07-25 16:57:11

Ačiū, Maryte-svyruokle.
Tavo žodžiai mane pakėlė.Prasmingi jie.Nesijaučiu vieniša-juk mes-Kauno PŽA literatai "Tarp eilučių' esma draugiški.
Skaitau vis mūsų almanachą-Tavo ,Kazytės, Rimanto eilės lyg žodžių perlai...

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2008-07-25 16:43:31

Mieloji herbera, vienatvė - ne vienišumas. Sunkiausia tada, kai tarp žmonių jautiesi vienišas...Nesuprastas...Svetimas...