← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/26307

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-08-28 13:15:15

nepaprastai gilu. Kiekvienas žodis kalba.

Vartotojas (-a): tyluma

Sukurta: 2008-07-24 21:58:43

Subtiliai,taikliai pasirinktos..."avietės palei klėtį,
Po karo ir po badmečio, prinokusios tylėti."
Gilus.Puikus.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2008-07-24 07:13:21

vaje ,kaip puiku / prinokti tylėjimui/ :)

Anonimas

Sukurta: 2008-07-24 03:16:07

Labai daug gražių žodžių derinių!

Nelabai suprantama, ar kiemas yra ir namai? Pirma mano mintis mintis - kad ne. Nes avietės kviečia "užeit", o namo paprastai "grįžtama". Bet tuomet reikštų, kad lyrinis herojus vaikšto po kiemą (svetimą, pažįstamą?) ir mąsto, lygina jį su savo namais, panašiais į "pilkų žveriukų irštvas". Į namus "sugrąžina" šeštoji eilutė ("Mano namai panašūs..."), o finalinėje strofoje vėl tenka šokti prie aviečių... Painoka.

Bet skaitant pirmą kartą, eilėraštis užburia: juk galima nujausti, kad kalbama apie mirusius namus.

Tik, mano nuomone, skaitytojas (ar klausytojas) pajustų didžiausią pasitenkinimą, jei pilnai ne tik jaustų, bet ir suprastų tekstą...

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2008-07-24 00:36:32

Įdomus, vaizdingas, giliaprasmis eilėraštis su tikroviško gyvenimo atspindžiais, su stipriu paskutiniosios eilutės akcentu.

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2008-07-23 23:23:26

nežinau, kaip avietės prinokusios tylėt, bet jaučiuos avietinu ir dar tylinčiu :-)

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2008-08-08 19:59:57

ypač patiko Tavo
ledo ašmenys ir dygi vielų ražiena.