← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/26157

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Baltas lapas

Sukurta: 2008-07-18 01:20:35

Tu sumaišei tikrus draugus,
kai skandinaisi debesy vilties,
kvieteis vienatvę į namus -
žvaigždžių skliautų palėpėn...

Aplinkui žmonės... nusibodę...
net kasdienybė lūžta galvoje,
kai šypsena veide sustingsta,
ir net mintis tave išduoda...

Išmoki pasirinkt teisingai
ir prisidenki nuo žmonių žmogum,
draugystė niekad neišduoda,
tik reikia ja tikėt, kaip savimi...

Kai nuo svajonių ankšta kūne,
Kai siela plazda, netelpa jame,
Lengviau juk išgyventi dviese,
Draugystę tarsi duoną -
dalinantis delne...

Vartotojas (-a): Neko_me

Sukurta: 2008-07-18 00:21:24

žmonės būna verkia dėl to.. o jūs džiaugiatės :)
o pats kūrinys šaunus

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-07-17 18:07:09

Kai kasdienybėje dūstu,
Kai nepaklūsta sielai kūnas,
Tiktai su vienatve kartu
Ir lengva, ir šviesu man būna!

...tiktai labai geros širdies Žmogus taip gali džiaugtis vienatve...tyra lyrika...

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2008-07-17 17:12:50

Taip, vienatvė geriausia draugė. Ji niekada neišduoda.

Vartotojas (-a): cedele9871

Sukurta: 2008-07-17 16:52:35

Gerai išreikšta tokia būsena

Anonimas

Sukurta: 2008-07-17 16:34:46

vienatve*
atsiprasau.

Anonimas

Sukurta: 2008-07-17 16:34:18

Hm... idomiau butu, jei rasytumet apie ta vienatve, taip, kad tekste nei vieno zodzio nebutu ""vcienatve"", nes taip...ne.