"Ir viena daugiau mano
negu tavo."
Turbūt lyrinis "aš" linkęs į raganistes - katė juk raganos gyvūnas. O dar kai jų tiek daug. Tad galima spėti, kad eilėraščio veikiantysis iš tiesų visai nenori būt dabar ir čia, o yra veikiamas kažkokių raganiškų kerų. Ir jei net nebūtų tų kačių - kiekviena moteris vis vien truputį ragana.
O jei ne ragana, tuomet puikiai išmananti moteriškas gudrybes. "Man skauda" - skamba tarytum "Nedrįsk niekur išeit, nes jei man kas nors atsitiks - būsi kaltas." Ir tuomet jau lyriniam veikiančiajam nelieka kitos išeities, kaip būti dabar ir čia.

Nekreipkit dėmesio, rašiau, kas šovė į galvą. (šiek tiek dabar skauda). Tad gali būt blondiniškai ir ne į temą. :D

Ak, ir man labai patiko šitas eilėraštis, nors šiaip jau nemėgstu nerimuotų.

Jei išriesų... Man jis patiko.. Man kaip tik patinka eilėraščiai, kurie nesirimuoja... jie kitokie... Mintys labai įdomios, nestandartinės. Sėkmės :>~