Antano vėjiškai... Su paraku tokiu visai skaniu apie esmę ir prasmę mūsų būties. Būties??? :))) žinai, nei verkti, nei juoktis...
"Tamsai murzinta drobė ir molbertas raukšlėjas"
"Švento Petro raktus pasidirbsime patys."
ir į teismą ateisim............... apsirengti nespėję...... atpažins mus kas? Lygus tarp lygių, kaip ant delno, gal- niekas tik, paskendęs savoje tuštybėje? Štai, kiek minčių pažadinta.... Reiškia- įtaigūs įvaizdžiai.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): svetimaD
Sukurta: 2010-11-25 12:13:14
Gerai išreikštos šiandieninio gyvenimo vertybės....ir dar skubėjimas...toks kad nepastebime šalia esančio žmogaus.
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-03-17 21:17:30
Tikra tiesa:-)
Vartotojas (-a): svarainė
Sukurta: 2008-07-18 11:45:12
O gal megzti pradėjom?:):):(prie Vyno prisidedu).
Taigi liuks kūrinukas!!!
Anonimas
Sukurta: 2008-07-09 18:22:24
Labai geras kurinys... verciantys susimastyti apie gyvenimo vertybes ir zmonijos santykius...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2008-05-21 21:55:24
ei, ar nepradėjai tik tapyti? arba siūti :)
Eilius stiprus, be juoko.
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2008-05-12 22:06:55
pirmas posmas visai nieko, o antrasis jau nelabai, nebent į kokią satyrą, nes šitie du posmai dera kaip romantikas su traktoristu
Vartotojas (-a): fantasy
Sukurta: 2008-05-12 22:07:41
patiko, gerai nuskambejo kalamburai
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-05-12 22:50:52
Švento Petro raktus pasidirbsime patys.
...geras kūrinys su jumoro gaidele ir su gilia mintimi...
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2008-05-12 22:50:52
Pirmas ir antras posmai nelabai dera, visai kita struktūra, raiška. Man pirmas patiko:)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-05-13 01:18:15
Antano vėjiškai... Su paraku tokiu visai skaniu apie esmę ir prasmę mūsų būties. Būties??? :))) žinai, nei verkti, nei juoktis...
"Tamsai murzinta drobė ir molbertas raukšlėjas"
"Švento Petro raktus pasidirbsime patys."
ir į teismą ateisim............... apsirengti nespėję...... atpažins mus kas? Lygus tarp lygių, kaip ant delno, gal- niekas tik, paskendęs savoje tuštybėje? Štai, kiek minčių pažadinta.... Reiškia- įtaigūs įvaizdžiai.