stirprus...geras..

Turi savitumą, bet man nepatiko ta "juodoji" eiliaus pusė - per daug blogų emocijų spinduliuoja beskaitant...

Išraiškingas kalbėjimas,
emociškai tvirtas lūžis.....

...be užuolankų; kai sutrypiamas, supurvinamas tikėjimas, kai "užmuša" tavo "aš", bet privalai tylėti...
Drastiškas iššūkis, tokia pati ir natūraliai išplaukusi išraiška; stipriai paliečiančiai.

Labai skaudus.
Pabaiga labai stipriai nuskambėjo.

labai persunktas tamsiais išgyvenimais. lyrinis subjektas nusižeminęs(pabūsiu tavo kale
prisirišk prie kojos
tupėsiu
laksiu iš dubenio
nuoskaudas artimo
springsiu tulžim)
supranta jog blogis sugryžta( spiriantys geria pragarą)kankinasi negalėdamas išsikalbėti(letenom prispaudus
liežuvį
tylos įžadas)

persunktas išgyvenimais, bet stiprus eilėraštis

Metaforos - smūginės.
Stiprus.

išgryninta kalba- sunku ką ir be pridurti... įvaizdžių spalvos- išskirtinai, aštriai laiko vientisą emocionalią liniją. Tarsi ištisa istorija su išmintimi prisotinta potekste. Man jis gal, vis tik, nėra toks jau nusižeminimo ar panašių emocijų pilnas, sakyčiau- atvirkščiai. Asmeniškai veikia taip, tarsi lyriniame herojuje įvyko jausminis lūžis ir jis, po ilgų abejonių, nusivylimų atsivėrė atviram jausmui, kurio nevalia spardyti, išduoti, žeminti. Tai noras tikėti, atsiduoti gal paskutinį kartą- duoti, bet tas davimas, labai nuoširdus. Todėl ir tylėjimo įžadas, tarytum laukimas- tinkamo atsako..... taip paveikė šis eilius mane. Labai patiko kūrinys.

gyvenimo džiaugsmu tikrai nespinduliuoja, bet konkretu, vaizdinga,taupu, patiko šitas

per daug nusivylimo ir menkavertiškumo jausmo. užuojauta lyriniam herojui, bet šitiek savęs moteris nuvertint neturėtų :(