smagu, kad rašyta atidžiai. tik, skaičiusiems antrą dalį, krenta į akis, kad drakonas jau antrą kartą 'iškvėpia ugnį, bet auka nenukenčia'. realiai juk skirtumas būtų kelių knygos puslapių.
šiaip nuobodoka, kažkaip sukalta logiškai, istoriškai, daug faktų, paaiškinimų, bet kažkaip lengvumo tada pritrūksta. be to fentezi rašant dažniausiai neišvengiama įprasto dalyko - tolkieno ir kitų grandų įtakos. turiu omeny vardus, vietovardžius, veikėjus (drakonai, elfai). šiaip matosi, kad darbo įdėta su kaupu, tik kaip jau sakiau, trūksta lengvo skaitymo malonumo, kas ir priklausytų tokiam žanrui