Aš nelyginu šito savo kūrinėlio su King`o, bet sakau iš kokių stengiuosi mokintis. Nes jo darbai man labai patinka. Tigi. O salamanka`i reiktu kiek paskaitineti Costor and pollux darba "Rasytoju kūjis" ir matytum, kad kai nori išeina vius sukritikuoti. Jie būtent kritikavo visus rašytojus iš "Šiaurės Atėnai" laikraščiai.

salamanka skaičius castor'ą ir pollux'ą ;) bet salamanka nepatingės pateikti bent keletą pavyzdžių pagrįstos kritikos. žinoma, jei tik apskritai autorius priima kritiką. taigi pradedam:
2008-jų --> -ųjų.
reiktų vengti vartoti laipsnius - ypač skaičiais. išreikšti neįprastai žiemos temperatūrai galima naudot ir kitus žodžius.
tokios dienos/tokiomis dienomis --> kartojasi.
oi kaip suklydote --> stebėkite dvigubus tarpus tarp žodžių, jie labai erzina (nors pastebėjimas neesminis)
jau pabodo skaityt apie neįtikėtiną šilumą, o juk dar pastraipa nesibaigė.
į mūsų Lietuvėlę --> - kas čia per išsireiškimas? įsivaizduokime kad jūsų kūrinį skaito išverstą į anglų kalbą. anglas skaito.
žvilgčiojo per kavinės langą į praeinančius žmones už jo --> už ko? už manto? ar už lango? mums ir taip aišku kad jei per langą žvilgčiojo tai 'už jo ir matė'.
lėtai slinko šaligatviu --> apibūdinimas - panašiau į ėjimą į dujų kamerą nei aprašymas žmonių, besimėgaujančių netikėta šiluma.
greit išsitraukė iš užpakalinės kišenės --> giliai abejoju ar praturtina tekstą. bereikalinga info. galų gale - who cares kur buvo tas jo telefonas!
jau norėjo gurkštelti kavos / taip Mantas ir neatsigėrė kavos / bet taip ir neatsigėrė iš jo --> na, žmogau, mums JAU nusibodo tas kavos puodelis. o dar tas sidabrinis šaukštelis... atsispindintis šviestuvas.. kiek dėmesio kavos puodeliui. jis ką, nuotaiką kuria? aplinką parodo? bus ypač svarbus ateity? nenorim mes skaityt apie kiekvieną herojaus judesį jei tai ne jackie chanas.
lengvai krito ant jo pečių --> kas jis, boba, kad jam lengvai plaukai krenta?
Šaligatviuose tebežingsniavo žmonės apsisiautę lengvais drabužiais --> šaligatviuose? ir dar 'teežingsniavo'? kaip kokie robotukai? ir dar apsisiautę lengvais drabužiais tartum kailiniais?
dar keletas mestų į tekstą žvilgsnių: tėvas suklykė --> na ir vėl bobinat vyriškus herojus.

toliau visa pastraipa:
Mantas palengva gėrė savo kakavą (palengva? savo - o galėjo kieno nors kito?) ir žiūrėjo į tiksintį laikrodį tiesiai priešais jį, kabantį ant sienos (užtektų 'kabantį priešais jį ant sienos'). .... išėjo į kiemą, kur užkimęs šuns balsas buvo dar stipriau girdimas(negalim tuo patikėti, nejau tikrai stipriau girdimas??:D ) Vaikų tėvas pažvelgė į tą pusę, kurion lojo šuo. Vyras staiga išvydo (išlėkęs su šautuvu ramiai pažvelgė ir staiga išvydo?) didelį ir gerai nusipenėjusį šerną, kuris palengva kiūtino (kaip koks katinas :D ) jų kiemo link. Vyras ištiesė šautuvą į gyvūną. (šernui norėjo tą šautuvą atiduot? gal - nusitaikė?)
trijų žmonių smegenys tos šviesos nepriėmė... be žodžių...

taigi ir taip toliau ir taip toliau ir taip toliau. bereikalingas tuščiažodžiavimas, nemąstymas kas yra aprašoma ir kaip rašoma, logikos nenaudojimas ir absurdiškų žodžių vartosena daro tekstą neįmanomu skaityti.

Perskaičiau stebuklingai greitai, ir, netgi praleidinėdamas po 5- 6 sakinius, sugebėjau išsiaiškinti pagrindinę mintį. Išvada, manau aiški. Labai daug nereikalingų detalių. Visos jos pateiktos arba pernelyg poetiškai, arba siaubingai nuobodžiai. Regis, nuolat krypstama į stiliaus kraštutinumus.
Beje, kažkiek užčiuopiau bandymą sukurti siaubo atmosferą. Pradžioje tai gal ir pavyko, bet vėlesni bandymai jau gerokai silpnesni.

Salamankai, esu dėkingas už kaikurias kritikas, kurias priėmu, bet kitas turėsiu atmesti. Nes visiems žmoniems neįtiksi, o jei linksi prie vieno atitolsi nuo kito. Taigi, esu dėkingas už kaikurias rimtas pastabas ir mano akių praplėšimą. Kaip apie šilumą ar laipsnius. Ačiū. Bet daug ko nekeisiu. Net to puodelio su šaukštuku nekeisiu, nes noriu išlaikyti savo stilių. Gal ir kvailai darau. Nežinau. Bet stengsiuos toliau atkreipti į tavo kritikuotas vietas.

Kūrinyje yra nemažai patrauklių momentų, kurie mane, prisipažįstu, sudomino, tačiau, kaip prieš tai daugelis pastebėjo, yra ir nemažai "grumstų", kurie menkina tekstą kaip vientisą organizmą. Visgi tikiu, kad autorius kitus kūrinius rašys atidžiau kiekvieną sakinį rašydamas atidžiai, kad neliktų nelogiškumų ir stilių darkančių "akmenukų".

Šitas kūrinys nėra pripumpuotas fantastikos, bet suptiliai pasaldintas jos prieskoniu. Kaip pavyzdžiui Stephon King "Kerė" ar "Tas" bei "Kristina". Ar kaip Scott Smith knygoje "Griuvėsiai". Tokio žanro kūriniai mano mėgiami ir aš stengiuosi iš jų mokintis. Tikiuosi, kad kam nors patiks. Jei ne? Ką padarysi. O visiems, kurie čia lankosi, linkiu kuo nuoširdžiausios sėkmės.

stilius klaikus, skaityt beveik neįmanoma. gal kada prie progos pabaigsiu, bet dabar gaila akių. komentarams ir klaidų taisymams neužtektų ir dviejų A4...

Gal truputi ankstoka lyginti šį tekstą su minėtų autorių darbais. Stilius gana statiškas ir vietomis trafaretinis, pirmoje kūrinio dalyje trūksta gyvybės. Kingas, net rašydamas ilgas įžangas, retai kada "užsižaidžia" nieko nepasakydamas. Čia tuščių sakinių yra nemažai, ypač pirmoje teksto pusėje.