stilius savotiška, bet įdomus. nors keletoj vietų suskamba nei šiaip nei taip:
-Priešais ją, balto stiklo vazelėje, styrojo žaliu, kietu, lazdelės koteliu gėlė, su išpieštu raudoniu ant nusvirusių žemyn minkštų lapelių.
-mergina laikė įsikibusi malonaus veido vaikino delną
ir pan
tiesa, pradžia - aprašinėjimas per daug publicistiškai filosofinis.
ir dar - kam pabaigoje ta pompastiška poetika apie tamsos sūnų?