Trumpos_ kojos:
Tai istisinis romaniukas, o ne novelytes kaip Mari Poison raso.

gražiai parašyta, maloniai išraiškingi dialogai tarp veikėjų.

tačiau, dedant ilgesnį kūrinį dalimis nereikėtų pamiršti, kad skaitytojai kiekvieną dalį skaito atskirai nuo viso kūrinio. manau, kiekviena dalis galėtų būti tarsi maža novelė, su pradžia ir pabaiga, kaip atskiras kūrinukas, kurie po to labai gražiai sueina į kūrinio visumą. pabaiga graži, šiek tiek netikėta, bet, jeigu traktuot šią dalį kaip atskirą nuo viso kūrinio, tai nėra susietumo, kodėl baigiasi būtent taip, o ne kitaip.

kažkaip šįkart man pritūko kokios nors intrigos... žinau, kad kad skaitant visą kūrinį šita dalis įsipaišytų visai neblogai, bet skaitant ją vieną - galbūt per daug informacijos, per mažai veiksmo... nemoku nusakyti, ko man šįkart trūksta.
p.s. galbūt "mokintis" reikėtų keisti į "mokytis"? bet jei kaip tik siekiate netaisyklingumo, tinka ir "mokintis"...

Gano Ieva prozos pievą