gana neblogai, suintrigavo. patinka tavo dialogai, tokie natūralūs, nedirbtini. tai didelis privalumas, kuris suteikia kūrinukui gyvybingumo. labai patiko vieta, kur vyrukai muša tantamais ir musės.

tik pasigedau veikėjų paveikslų, jie gana "sausi", šabloniški. Tarsi skaitytum atpasakotą kelionę, o ne grožinį kūrinį. Gal reiktų įtraukti daugiau vidinių veikėjų išgyvenimų, minčių ir pan. Tai padėtų labiau pažinti pačius herojus, jų mąstyseną, kas, manau, skaitytojui būtų malonu. Ir būtų išvengta "dirbtinių" emocijų, kaip jau katythe minėjo.

Mocheri ---> mon chèri ar ma chèrie; čia daugiau nuo giminės priklauso, beje, kaip suprantu, prancūziškus žodžius rašote iš klausos?
tos ašaros pabaigoje tšikrai atrodo šiek dirbtinos. Gal per greitai, neišrašyti visi žodžiai, neprieita iki tos vietos, bet daugiau dirbtinumo neužtikau... Labai patiko ta vieta kur "Norėčiau pirmiausia nupilti savo sapnus po dušu", netgi tas nupilti ten visai dera... :) Džiaugiuosi, kad kuriate. Lauksiu tolimesnių tęsinių... ;)

Miela Illi, tu neužfiksavai musių Afrikoje, o aš užfiksavau. Paliko jos man tokį įspūdį, kad nepamiršau ir jas įterpti į savo pasakojimą, nes kitu atveju Afrika nebūtų Afrika. ;-) Ačiū už komentarą ;-)
Neįprastas gyvenimas Afrikos kaime, todėl gal dirbtina pasirodė skaitytojai. Bet tai autentiški pasakojimai vietinių gyventojų. Ten kitaip gyvenimas teka.
Viena pastabėlė labai pravertė ;-) Dėkui.