← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/21769

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-02-09 19:13:26

augantis, gilejantis... nepaleidziantis kalbejimas. Tokia itaigi ir tikra emocija, paskojime...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-02-04 14:50:26

Ačiū, Kristoforai, jaučiu, kad turite didelę kompetenciją literatūros baruose ir jaučiate visas subtilybes, visada lauksiu JŪSŲ ATSILIEPIMŲ...tačiau atsiprašau šį kartą Jūsų...nekeisiu, nes man pasiūlytas Jūsų žodis TO viską labai suvulgarintų čia, O KARTOJIMAS tik paryškina mintį...mano klausai gerai ... gerbiu JŪSŲ NUOMONĘ ...dėkui...tiesa dėl daugtaškių ir brūškšnių - tai gal prozoj rėžtų akį...bet čia Poezija...ir leistini nukrypimai kartais tame...

Vartotojas (-a): laukimas

Sukurta: 2008-02-04 14:23:58

realybės ritmika

Anonimas

Sukurta: 2008-02-04 13:43:57

" To slibino nagai krauju paėję"

Anonimas

Sukurta: 2008-02-04 13:41:22

Pasirinktos Herojės paveikslas gerai įprasmintas autorės mintyse. Ryškūs vaizdai.
" Išsišokę " žodžiai gadina formą.
" To slibino nagai krauju paėję ", vietoje antrą kartą iš eilės kartojamą įvaizdį " Valstybės slibino ", keiskite į žodelį – To.
Brūkšniai, daugtaškiai – nereikėtų jų tiek daug.

Anonimas

Sukurta: 2008-02-04 11:56:33

"Tamsa artėja išdidi, grėsminga,
Širdie, širdie, tu plakti vis gali ?!
Liepsnelėmis žvakelių graudžiai sninga...
Valstybės slibino ertmė gili--"......

labai patiko :)

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2008-02-04 11:38:26

Vaizduotėje atgyja posmai... Brrr, atrodo, net pajutau tą pasišiaušusį vėją...